Šokio-judesio terapija vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų

Dr. Solveiga Zvicevičienė

TINKLARAŠTIS

12/9/2021 5 min read

Žurnalas "Lietaus vaikai", Nr. 14, p. 14-15

Vienoje gražioje pilyje gyveno vaikiukas, kuris buvo ne tik geros širdies, bet ir ypatingas. Jis mėgo auginti tik tam tikros spalvos ir kvapo gėles, žaisti įdomius žaidimus, bet visada laikėsi tų pačių taisyklių. Tik buvo didelė bėda, kad jis gyveno vienui vienas ir neturėjo su kuo draugauti. Gal dėl to, kad artimiausios pilys buvo sunkiai pasiekiamos? O gal kad jų gyventojai nemokėjo ir nežinojo, kaip tai daryti? Gal nerado tinkamo rakto? O kokio rakto reikėtų ieškoti? Tikrai ne visrakčio, kuris tinka kiekvienam vaikui... Bet ar tokių būna?

Vienas iš...

Menas – ypatinga meilės forma, padedanti atrakinti žmogaus pasaulį ryšiui su kitu žmogumi. Dailės, muzikos, dramos, šokio raiška priimtina ir efektyvi vaikams. Ir ne tik vaikams. Pastaruosius du dešimtmečius atliekama vis daugiau meno poveikio sveikatai ir gerovei tyrimų. Europoje atliktų daugiau nei 3 tūkst. tyrimų rezultatai rodo, kad menas gali reikšmingai paveikti profilaktiką, stiprinti sveikatą, padėti valdyti ir gydyti ligas. 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje rekomenduojama skatinti meno (ir šokio) įtraukimą individualiu, vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir remti tarpsektorinį bendradarbiavimą. Vaikui tinkamiausia ta, kuri jam patraukli, padeda nurimti, atsipalaiduoti, veikti, įsitraukti ir bendradarbiauti. Kaip nėra vienodų autizmo atvejų, vieno metodo, tinkamo visais autizmo atvejais, taip ir nėra vienos meno terapijos šakos, tinkamos visiems vaikams. Panacėja neegzistuoja, efektyvu tai, kas aktualu ir orientuota į konkretų vaiką siekiant atliepti jo poreikius, aktyvinti raidą, jį socializuoti.

Šokio-judesio terapijos nauda

Viena iš galimybių – šokio-judesio terapija, suteikianti kūrybinės išraiškos ir padedanti užmegzti tarpasmeninį santykį. Čia šokis suvokiamas ne kaip estetinis produktas, o kaip kūrybiškumo pasireiškimas per judesį kuriant terapinį santykį. Šokio-judesio terapijoje nebūtina šokio patirtis ar išankstinis pasirengimas – šokti gali visi, mažiausias judesys veikiant tikslingai gali daug! Nustatyta, kad šokio-judesio terapija teigiamai veikia nuotaikos svyravimus, gerina savivertę, kūno įvaizdį, santykius ir socialinius įgūdžius, empatiją, padeda valdyti stresą, lavina ir stiprina savireaguliaciją, naudinga psichomotorikai ir neurofiziologiniam funkcionavimui.

Šokio-judesio terapija sujungia šokio, judesio ir medicinos, psichologijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo teorines žinias bei praktiką. Ji gali būti taikoma kaip vienintelis terapinio poveikio būdas arba papildyti kitas gydymo, reabilitacijos ar ugdymo formas. Gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė, grupinė ir individuali, skirta vaikams ir suaugusiesiems. Šokio-judesio terapija gali būti taikoma psichikos sveikatos, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, ugdymo, slaugos įstaigose, dienos centruose, ligų prevencijos ir sveikatingumo programose bei privačioje praktikoje.

Ar ši terapija tinkama autistiškiems vaikams ugdyti?

Šokio-judesio terapija pasižymi holistiniu požiūriu, yra moksliškai pagrįsta ir tinkama autistiškų vaikų raidai spartinti.

Šokis ir judesys – tai taip pat komunikacija. Mums visiems komunikabilumas yra įgimtas ir kiekvienas esame pasirengęs tarpusavio sąveikai. Autizmo atveju tai apsunkinta dėl bendrosios raidos specifiškumo, vėluojančios motorinės raidos, sensorinės integracijos, sutrikdyto cirkuliarinio ryšio tarp įprastinės bendravimo sekos (informacijos priėmimo, apdorojimo ir atsako į gautą informaciją) gavimo ir kitų probleminių sričių. Tačiau šį sutrikimą turintys vaikai gali bendrauti ir kurti tarpusavio ryšius, tik šią judesiu išreikštą kalbą – galvos linktelėjimą, rankų ir kojyčių trynimą, pasikartojančius judesius – reikia pastebėti, suprasti ir pritaikyti bendravimui.

Bendravimas – pagrindinis uždavinys

Bendraudami atskleidžiame savo poreikius, save išreikiame ir kūrybiškai realizuojame. Bendraujant tenkinami mūsų socialiniai poreikiai: bendrumo, saugumo, įsitvirtinimo, pripažinimo, prieraišumo, meilės, saviraiškos ir kt. Autistiškų vaikų bendravimas – daugiabriaunis, sudėtingas ir pagalbos reikalaujantis procesas.

Kuriant ir plėtojant bendravimą su autistiškais vaikais svarbu etapiškai įgyvendinti tarpusavio suvokimą, verbalinę ir neverbalinę komunikaciją bei tarpusavio sąveiką. Labai pravers įvairios šokio-judesio terapijos technikos ir metodai: rato ir grupiniai šokiai, ritminis aktyvinimas, atspindėjimo technika, šokamasis folkloras ir kt.. Gali būti pasitelkiamos ir pagalbinės priemonės ar kitos menų (ne meno –yra keturios šakos) terapijos.

Kiti laukai

Šokio-judesio terapijoje svarbūs ir kiti darbo laukai, pavyzdžiui, kūno suvokimas, pozityvaus arba socialaus elgesio formavimas, darbas su baimėmis ar traumomis, emocijų pažinimas ir išraiška, pokyčiai ir adaptacija, savivoka ir savirealizacija, sensorinės integracijos disfunkcijos ir jų slenksčių mažinimas ir kt. Taigi, atsižvelgiant į tikslą ir pasitelkiant įvairias šokio-judesio terapijos intervencijas į problemines autizmo sritis, tikėtina, bus aktyvinama bendroji vaiko raida. Pavyzdžiui, plėtojami komunikaciniai, kognityviniai ir kalbos gebėjimai, emociniai ir socialiniai įgūdžiai. Tačiau pirmiausia reikia pasiekti vaikus jų vystymosi etape ir „perkelti į sąmoningumą“. Nes kol neišsivystė būtinieji įgūdžiai ir nesusiformavo prisitaikymo reakcijos, jie negalės pereiti į sudėtingesnį funkcionavimo etapą.

Procesas

Geriausia pradiniame etape organizuoti individualius užsiėmimus ir sukurti tarpasmeninį bendravimą. Autistiškam vaikui svarbu saugumas ir pasitikėjimas specialistu, o specialistui svarbu pamatyti kiekvieną autistišką vaiką ir jį priimti kaip unikalią asmenybę be išankstinės nuostatos ar diagnozės etiketės. Be to, reikėtų išsiaiškinti pagrindines problemines sritis ir individualiuosius specifiškumus (pvz., klausos disfunkciją, taktilinį hipojautrumą ir kt.), kad būtų įžvelgti ir tinkamai panaudoti kiekvieno vaiko vystymosi resursai bei individualieji gebėjimai. Pirmiausia atsižvelgiama į dabarties momentą ir vaiko poreikį, tik paskui – į numatytus tikslus. Tada tikslingai taikomi pagalbos būdai, kuriamas patrauklus, motyvuojantis ir meile bei pagarba grįstas procesas, padedantis sušvelninti autizmo požymius.

Vaikas, su terapeutu ar specialistu išbandęs įvairius sąveikos būdus taikant skirtingus šokio-judesio terapijos metodus ir technikas, lengviau sieks sąveikos ir su kitais asmenimis, susipažins su tam tikrais bendravimo scenarijais ir principais. Pavyzdžiui, atspindėjimo technika yra viena iš intervencijų, orientuotų į neverbalią sąveiką per sąmoningą susijungimą ar prisiderinimą. Tarpasmeninį bendravimą pastiprintų terapeuto ar specialisto inicijuojami terapinės sąveikos būdai (prisiderinimas, imitavimas, sinchronizacija, provokacija ir kt.) siekiant kito asmens reakcijos per judesio ar šokio raišką. Taip pat sąveikai kurti ir plėtoti pasitarnautų tarpasmeninis bendravimo modelis, orientuojantis į tarpasmeninio bendravimo etapus (tarpusavio suvokimą, komunikaciją, tarpusavio sąveiką), integruotus veiksenų pagalba, šokio-judesio terapijos procese.

Tik tuomet, kai užauginamas vaiko pasitikėjimas, sukuriama tarpasmeninė sąveika tarp vaiko ir specialisto, atliepiamas jo asmeninis bei ugdymo(si) poreikis bei sumažinamas (pagal galimybes) sutrikimo išreikštumas: pavyzdžiui, hiperjautrumas garsams, taktilikai labiau toleruojami pokyčiai veikloje ir pan., sudaromos palankesnės sąlygos integruoti autistišką vaiką į grupelę, vėliau – į didesnę grupę, t. y. įgalinamas socializacijos procesas.

Epilogas

„Gerai, kad vaikiukas prieš kelionę pilies duris paliko atrakintas. Dabar bus galima pasikviesti daugiau draugų...“

Literatūra:

Peganova, N. (2021). Tarpasmeninio bendravimo vystymas, taikant šokio-judesio terapiją ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems autizmą. Magistro darbas. Vilnius: VU.

Zvicevičienė, S. (2009). Ugdymas judesiu, choreografija ir etnochoreografija. Iš Aleksienė, V., Zvicevičienė, S. Lietuvių etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai. Mokslo studija (p. 45–55). Vilnius: Ciklonas.

Zvicevičienė, S. (2016). Muzikavimo ypatumai ugdant autistiško vaiko bendravimo gebėjimus. Iš Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus. Gerosios praktikos vadovas. Sud. V. Aleksienė (p. 93–113). Vilnius: Šviesa.

Zvicevičienė, S. (2018). Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas ir terapija, taikant lietuvių šokamąjį folklorą. Mokslo daktaro disertacija, Vilnius: LEU.

Zvicevičienė, S. (2021–2022). Lietuvių šokamasis folkloras: vaikų ugdymui ir terapijai. Mokslo studija rengiama spaudai. Vilnius: LMTA.

Goodill, S. (2005). Reasearch Letter: Dance/movement therapy for adults with cystic fibrosis: Pilot data on mood and adherence. Alternative Therapies in Health &Medicine, 11(1).

Porter, K. A. (2012). Dance/Movement Therapy and Autism: A Case Study. Creative Arts Theses, 33. [Žiūrėta 2015.10.11]. Prieiga per internetą https://digitalcommons.colum.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1031&context=theses_dmt.

Wengrover, H. (2010). I am here to move and dance with you. In V. Karkou (Ed.). In Arts therapies in schools. Research and practice (179–196). London: Jessica Kingsley Publishers.

 

Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija

Ulonų g. 5, LT-08240 Vilnius, Lietuva

 info.lsjta@gmail.com                 

Įmonės kodas: 302687208

Atsiskaitomoji sąskaita: LT60 7300 0101 2992 6499

Powered by Zyro.com