Šokio-judesio terapija - tarp puantų ir medicininio chalato

Publikuota https://www.integrativeneuroscience.org/

„Esu šokio-judesio terapeutė“, – tenka vis dažniau pristatyti savo profesinį identitetą.

„O, man irgi patinka šokti“, – neretai atšauna man pašnekovas ir tikriausiai lieka sau tyliai svarstyti, kada gi čia pridygo tiek keistų ir nesuprantamų profesijų.

Ne vakar ir ne užvakar, o 1946 metais.

Vienoje iš Vašingtono psichiatrinių ligoninių modernaus šokio atlikėjos, choreografės ir pedagogės Marian Chace iniciatyva gimė veikla, skirta palaikyti potrauminio sindromo simptomus patiriančius karo veteranus (Duff, Zvicevičienė, 2021). Psichiatrai atkreipė dėmesį į šios veiklos poveikį ir reikalingumą pacientams. Ligoninėje vykę užsiėmimai tapo atspirties tašku šokio-judesio terapijos teorijai ir praktikai vystytis.

Metų metus besiskynusi kelią iki Lietuvos, 2011 metais ši profesija subūrė pirmuosius specialistus į bendrą darinį – Lietuvos šokio-judesio terapijos asociaciją, o šie 2021 metais išlydėjo pirmąją Lietuvoje šokio-judesio terapijos magistrų laidą. Jau daugiau nei dešimtmetį asociacijos nariai aktyviai dirba psichikos sveikatos centruose, psichosocialinės reabilitacijos skyriuose, psichiatrijos dienos stacionaruose, socialinės globos centruose, mokymo įstaigose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, užsieniečių registravimo centruose, privačiose studijose. Pirmieji šokio-judesio terapijos bandymai fiksuojami dar seniau – nuo 1992 metų dr. Agnė Matulaitė jau būrė šokio-judesio terapijos grupes švietimo įstaigose, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Vaiko raidos centre ir kitur (Duff, Zvicevičienė, 2021).

Nepaisant tokių intensyvių specialistų apsukų, didėjančio susidomėjimo į kūną orientuotomis praktikomis, dažniau ir plačiau taikomo meno sveikatinimo tikslais, šokio-judesio terapeutai vis dar susiduria su skeptišku ir nepatikliu žvilgsniu bei gausa klausimų. Pabandykime praverti paslapties šydą ir įnešti šiek tiek aiškumo.

KAS TAI IR KAIP TAI ATRODO?

Sekdami Europos šokio-judesio terapijos asociacijos etikos kodekso apibrėžimu, LŠJTA nariai šią profesiją traktuoja kaip terapinį judesio naudojimą siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją (Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija, 2021). Vadovaujamasi principu, kad asmens protas, kūnas, emocijos ir tarpasmeniniai santykiai yra nuolatinėje sąveikoje, tad kūno judesys gali būti tiek vidinių procesų atspindys, tiek pokyčio katalizatorius.

Įsakyme „Dėl meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ šokio-judesio terapija apibrėžiama kaip paciento sveikatai stiprinti skirta šokio-judesio terapeuto vykdoma veikla, integruojanti šokio, judesio ir medicinos, psichologijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2020 lapkričio 26 d., nr.V-2740). Šiame apibrėžime atsiskleidžia šokio-judesio terapijos tarpdiscipliniškumas, išryškėja vyraujančios teorinės įtakos bei žinių, įgyjamų besimokant šios terapijos krypties, sritys.

Kitaip nei šokio pamokoje, terapijos metu visas dėmesys yra telkiamas ne į rezultatą (šokio stiliaus įvaldymą ar pasirodymą), bet į procesą. Šiame procese terapeutas mato ir palaiko kliento judėjimą, skatina naujų judesio modelių vystymą ir integraciją, padeda klientui atpažinti ir priimti emocines patirtis, lydinčias šiuos pokyčius (Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija, 2021). Siūlomiems metodams patys klientai suteikia savas reikšmes, kurios atsiskleidžia judesio ir refleksijos metu. Terapeuto palydėjimas – tai ne direktyvios instrukcijos, o lanksčios gairės ir kvietimai patirti naujus judėjimo būdus. Klientas, sąveikaudamas su terapeutu, griežia pirmuoju smuiku ir diktuoja terapinio proceso kryptį ir tempą.

Pasak šokio-judesio terapeutės Penny Lewis (1996), šokio suvokimas šokio-judesio terapijos kontekste yra kur kas platesnis negu įprastas apibrėžimas siūlo. Čia, žinoma, telpa visas tradicinis ir netradicinis performatyvus menas, etnografiniai ritualiniai šokiai, folkloras, socialiai šokiai. Bet taip pat čia telpa ir kasdienybės gestai bei įvairiausių santykių metaforiniai atspindžiai judesyje: diadiškas porų šokis, tėvų ir jų vaikų šokis, šeimos šokiai, organizacijų šokiai.

Šokio-judesio terapeutas klientą sutinka ten, kur jis yra, tad kiekviena sesija skiriasi ir priklauso nuo to, kokie yra asmens, poros, šeimos ar grupės poreikiai ir tikslai. Specialistai savo praktikoje siekia kinestetinės empatijos arba, kitaip tariant, suderinto kūniško rezonanso būsenos, taip atliepdami klientą ne tik verbaliai, bet ir judesiu bei laikysena (Serlin, Kennedy, 2020). Stebėdami judantį klientą, šokio-judesio terapeutai geba įvertinti vyraujančias judėjimo kokybes, atspindėti jas bei pasiūlyti judėseną praplėsti ir paįvairinti, taip siekiant ataidinčių pokyčių ir kitose asmens gyvenimo sferose.

Siekdami skirtingų tikslų, terapeutai pasitelkia įvairias priemones, kaip kad skareles, kamuolius, tamprias medžiagas, juostas, kūno kojines, apklotus ir kita. Sesijose taip pat gali būti naudojama muzika, tikslingai parinkta terapeuto arba pasiūlyta kliento. Visomis šiomis pagalbinėmis priemonėmis siekiama plėsti judėjimo repertuarą, skatinti aktyvumą ir sąveiką (Payne, 1992).

Nors dažnai sesijose judama ekspresyviai, judesys gali apsiriboti ir kūno pojūčių stebėjimu, sąmoningu kvėpavimu, mažais, lėtais ar rutininiais judesiais sėdint ar gulint, įtampų kūne lokalizavimu (EADMT, 2021). Vykstančius procesus terapeutas gali judesiu ar žodžiu atspindėti, jiems klientas gali suteikti unikalias prasmes, vedančias prie integralesnio savęs suvokimo.

AR TAI VEIKIA?

Lietuvoje kol kas turime vieną disertaciją, kurioje atskleista terapijos, taikant šokamąjį folklorą, nauda vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų (Zvicevičienė, 2018). Pralaužus ledus, 2021 m. pasipylė ir pirmieji magistro darbai, tyrinėję šokio-judesio terapiją įvairiuose kontekstuose: autizmo, kompleksinės negalios, onkologijos, lėtinio skausmo, psichikos sutrikimų, globos institucijose augančių vaikų, biseksualumo at(si)skleidimo (Duff, Zvicevičienė, 2021).

Šalyse, kuriose šokio-judesio terapija taikoma valstybiniu mastu jau ilgą laiką, atliekami ne tik kokybiniai, bet ir kiekybiniai tyrimai. Pavyksta aptikti ir sisteminių analizių, kuriose surinktos dešimtys tyrimų apie įvairias klientų grupes.

Štai 2019 m. atlikta sisteminė analizė apie šokio-judesio terapijos poveikį depresiją patiriantiems suaugusiems atskleidžia, kad šokio naudojimas, įkūnytas terapinis santykis, sudėtingų situacijų atskleidimas neverbaliniu būdu bei galimų sprendimų kūrybiška integracija yra kelios iš priežasčių, kodėl šokio-judesio terapija padeda depresija sergantiems asmenims sveikti (Karkou, Aithal, Zubala, Meekums, 2019). Kitos didesnės apimties analizės demonstruoja, kaip šokio-judesio terapija padeda įveikti stresą (Martin ir kiti, 2018), mažina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį asmenims su hipertenzija (Conceicao ir kiti, 2016).

Tyrimus, susijusius su laisvu judesiu ar šokiu, atlieka ir kitų mokslo krypčių tyrėjai. Štai vienas jų atskleidžia teigiamą laisvo judesio poveikį divergentiniam mąstymui ir kūrybiškumui (Murali, Handel, 2022). Kitame fiksuojamas šokio ir judesio sesijų teigiamas poveikis demencija sergantiems vyresnio amžiaus asmenims – atkreiptas dėmesys į judesio ir muzikos sintezės skatinamą atminties stimuliaciją, nuotaikos reguliaciją, socialinę sąveiką ir gyvenimo kokybės gerėjimą (Choo, Barak, East, 2019).

Paklaidžiojus po tyrimų bazę, galima pastebėti svarbų niuansą. Kaip šokio-judesio terapijos apibrėžtis sufleruoja – intervencijos metu vystoma emocinė, kognityvinė, fizinė, dvasinė ir socialinė asmens integracija. Darsyk atkreipus dėmesį į pateiktuose tyrimuose išskirtą poveikį, atrandame, kaip šokio-judesio terapija paliečia visus šiuos aspektus, neapsiribodama tik fiziniu ar emociniu lauku, ir garbingai neša holistinės sveikatos sampratos vėliavą.

Galbūt jau visai greitai ši vėliava taps matoma ir atpažįstama daugeliui Lietuvos žmonių – radusi sau užtarnautą stiebą ir išdidžiai plevėsuojanti centriniame taške tarp puantų ir medicininių chalatų.

Choo T., Barak Y., East A. (2019). The Effects of Intuitive Movement Reembodiment on the Quality of Life of Older Adults With Dementia: A Pilot Study. American Journal of Alzheimer‘s Disease & Other Dementias, 35.

Conceicao L. C. R., Neto M. G., Soares do Amaral M. A., Martins-Filho P. R. S., Carvalho V. O. (2016). Effect of dance therapy on blood pressure and exercise capacity of individuals with hypertension: A systematic review and meta-analysis. International Journal of Cardiology, 220, pp. 553-557.

Duff R., Zvicevičienė S. (2021). Šokio judesio terapijos samprata. Iš Duff R., Zvicevičienė S. Pažintis su šokio-judesio terapija. El. Leidinys.

EADMT (2021). What is Dance Movement Therapy (DMT)? [žiūrėta 2022-03-27]. Prieiga per internetą: https://eadmt.com/what-is-dance-movement-therapy-dmt

Karkou V., Aithal S., Zubala A., Meekums B. (2019). Effectiveness of Dance Movement Therapy in the Treatment of Adults With Depression: A Systematic Review With Meta-Analyses. Front. Psychol. 10(936).

Lewis P. (1996). Depth Psychotherapy in Dance/Movement Therapy. American Journal of Dance Movement Therapy, 18(2), pp. 95-114.

Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija. (2021). Kas yra šokio-judesio terapija? [žiūrėta 2022-03-27]. Prieiga per internetą: https://www.lsjta.lt/sokio-judesio-terapija

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2020 lapkričio 26 d., nr.V-2740. Dėl meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašo patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e2631330674c11e99684a7f33a9827ac/asr

Martin L., Oepen R., Bauer K., Nottensteiner A., Mergheim K., Gruber H., Koch S. C. (2018). Creative Arts Interventions for Stress Management and Prevention – A Systematic Review. Behav Sci (Basel), 22;8(2):28.

Murali S., Handel B. (2022). Motor restrictions impair divergent thinking during walking and during sitting. Psychological Research.

Payne H. (1992). Dance Movement Therapy: Theory and Practice. Routledge.

Serlin I. A., Kennedy J. R. (2020). Dance/Movement as a Holistic Treatment. In Fracasso C. L., Krippner S., Friedman H. L. Holistic Treatment in Mental Health. A Handbook in Practioner‘s Perspective, pp. 61-75.

Zvicevičienė S. (2018). Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas ir terapija, taikant lietuvių šokamąjį folklorą: disertacija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.