10 toksiško sąmoningumo ženklų ir kaip to išvengti pasitelkus kūną ir judesį
Orit Krug (vertė Ugnė Sasnauskaitė)
TINKLARAŠTIS
Ar savirefleksija ir įgytas sąmoningumas gali trukdyti išgyti nuo traumų?
Kelias į savęs suvokimą paprastai vertinamas kaip teigiamas žingsnis. Mes linkę gerbti ir girti tuos, kurie uoliai dirba, kad suprastų save, ypač tuos, kurie yra patyrę traumų ir nemalonių įvykių savo gyvenime.
Bet kas nutinka, kai mūsų atsakymų paieška tampa neproduktyvi ir žalinga mūsų gijimui?
Ar gali būti, kad savimonės siekimas yra toksiškas elgesys, kuris mus į duobę kasa tik giliau ir taip atstumia artimuosius?
Toksiška savimonė pradžioje atrodo kaip sveika sunkumų įveikimo priemonė (pavyzdžiui, bėgimas). Bet tam tikru metu yra peržengiama riba – elgesys virsta į maniją, kai kasdienis bėgimas tampa būtinas, kad jaustumėmės nors kiek geriau.
Po įtemptos dienos jaučiamės džiugiai, kai „Instagram“ tinkle randame tą tobulą citatą, kuri pataiko tiesiai į širdį. Mąstome: „kažkas mane supranta“. Staiga nebesijaučiame tokie vieniši šiame pasaulyje.
Tačiau tam tikru metu citatų nepakanka.
„Privalo egzistuoti paaiškinimas“, – pagalvojame ir imame ieškoti aiškumo bei atsakymų į klausimus, kodėl vis pykstamės su partneriu ar patiriame varginantį nerimą darbe?
Staiga suprantame, kad nugarmėjome į „triušio urvą“, dabar yra trečia valanda ryto, po penkių valandų mūsų laukia darbas, o jaučiamės blogiau nei tada, kai pradėjome ieškoti atsakymų.
Viena vertus, nepaprastai naudinga suprasti praeities traumų poveikio gyvenimui, darbui ir santykiams bei patiriamo streso mokslines priežastis. Jaučiamės mažiau pasimetę, kai sužinome, kad traumos sukėlėjai išties egzistuoja ir kad mūsų kūnai yra užprogramuoti reaguoti taip, kad vėl nesusižeistume.
Arba, priešingai, galime jaustis dar labiau susipainioję, nes dabar žinome daugiau ir galime įvardinti kiekvieną terminą, kuris paaiškina mūsų reakcijas, tačiau vis tiek negalime jų pakeisti.
Savimonės paieškos gali tapti toksišku elgesiu, kai kognityvinis supratimas sukuria daugiau streso mūsų gyvenime ir santykiuose.
Dienoraščio rašymas, vizualizacijos ir tiriamieji straipsniai yra naudingi saikingai. Tačiau visa tai virsta problema, kai protas tampa tarsi apsėstas ir siekia gauti daugiau informacijos, sudalyvauti naujausiuose kursuose, o kūnas lieka paralyžiuotas ir veikia pagal tuos pačius modelius kaip ir anksčiau.
Pirmiausia, aptarkime, kaip mūsų smegenys apdoroja naują informaciją ir kaip kūnas reaguoja į traumas. Taip pavyks geriau suprasti, kaip savimonė tampa toksiška.
Prefrontalinė žievė yra mūsų smegenų dalis, kuri suaktyvėja, kai kalbame ir galvojame apie praeitį, priimame sprendimus dėl ateities ir apdorojame surastą informaciją apie savo žalingus elgesio modelius.
Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė nėra aktyvi, kai patiriame traumą. Taigi trauma vietoj to kaupiasi kūne ir neverbalinėse smegenų dalyse. Net tada, kai rastos informacijos ir savirefleksijos dėka geriau suprantame, kas esame, mūsų kūnas vis tiek gali likti įstrigęs traumoje, kuri kaupiasi giliai viduje.
Kai tampame tarsi apsėsti atradimais apie save, lupdami sluoksnį po sluoksnio, įstringame racionaliose smegenyse, užuot aktyvinę kūną tam, kad išlaisvintume seną traumą.
Mūsų kūnas yra įrankis, kurio pagalba mes elgiamės, veikiame ir bendraujame pasaulyje. Jei mūsų kūnas yra sustingęs, tada mes niekaip negalime pakeisti savo elgesio modelių.
Todėl kartodami racionalizavimo pratimus, užuot įkūniję pokyčius, sukuriame iliuziją, kad mes gyjame ir augame, kai iš tikrųjų niekas nesikeičia.
Štai pavyzdys: sudarote planą ir netgi praktikuojate scenarijų, kad kitą kartą, kai susierzinsite, su partneriu kalbėsite pagarbiau. Nors jūsų protas tiksliai žino, ką norite pasakyti, jūsų kūnas vis tiek reaguoja įprastai – šaukiate ir svaidotės nemaloniais žodžiais.
Analizavimas ir planavimas nuėjo veltui. Savimonė, kurią įgijote, jūsų situacijos nepakeitė.
Kognityviniame lygmenyje esanti savimonė, kuri mus palieka atitolusius nuo kūno ir užstrigusius senoje traumoje, yra toksiška savimonė – tai, ką kažkada buvo naudinga suprasti, siekiant normalizuoti turimą traumą, dabar yra priklausomybę keliantis elgesys, laikantis mus užstrigusius praeityje.
Toksiška savimonė dažniausiai būdinga išgyvenusiems traumas ir turintiems geriausius ketinimus išgyti nuo praeities žaizdų, tačiau nesuprantantiems, kad jų kūnas yra per daug sustingęs, kad galėtų imtis reikiamo elgesio ir taip pajudėtų pirmyn.
Galbūt jūs atlikote pradinį darbą, kad sužinotumėte ir nustatytumėte savo traumą, bet paskui įkliuvote į įkyraus informacijos rinkimo spąstus.
Ar manote, kad jus gali kamuoti toksiška savimonė?
Štai 10 ženklų:
1. Jūs nuolat bandote save perprasti.
Nors jūsų kūnas fiziškai dalyvauja socialiniuose susibūrimuose ar darbe, bet jūsų iš tikrųjų ten nėra. Jūsų protas nuolat dirba ir kapstosi begalėje sluoksnių, bandydamas suprasti, kodėl esate toks, koks esate.
Užuot mėgavęsis akimirkomis su savo artimaisiais, dažnai galvoje sukasi klausimai, kodėl jaučiatės vertinamas ir teisiamas dėl kažko kvailo, arba bandote suprasti priežastį, kodėl norite pabėgti iš savo dabartinės situacijos.
Net jei nusiteikiate, kad tiesiog būsite čia ir dabar, dažnai jaučiate stiprų pojūtį savo kūne, kuris jus kviečia užsisklęsti ir pabėgti.
2. Jūs per daug analizuojate savo santykius.
Pakeliui namo jūsų partneris gali nustebinti jus desertu, tačiau užuot įvertinęs jo pastangą jus pradžiuginti, imate svarstyti, kodėl jis toks malonus. Gal jis slepia iškrėstą niekšybę, kuri jus įskaudintų, ir bando šį veiksmą užglaistyti?
Jūs suprantate, kad atmetate ir abejojate savo partnerio meilės veiksmais, nes bijote būti apleisti. Jūs netgi galite tiksliai įvardinti įvykius iš praeities, kai kažkas malonaus buvo panaudota kaip priedanga į jus nukreiptam žiauriam veiksmui.
Net kai žinote, kad jūsų partneris niekada nepadarė nieko siaubingo, kaip kad anksčiau jus nuvylę žmonės, jūs vis tiek negalite paleisti šios baimės ir džiaugtis tuo, kad šiuose santykiuose esate mylimi.
3. Jūs kartojate afirmacijas, bet netikite jomis.
Vienas dalykas yra kartoti afirmacijas ir taip priminti sau, kodėl esate verti meilės, tačiau visai kitokia patirtis yra tikrai jausti tą meilę savo kūne, galbūt per odos dilgčiojimą ar aplink širdį šokančių drugelių pojūtį.
Kartojate afirmacijas, jog esate verti būti išklausyti, tačiau konfrontacijos su artimaisiais metu jaučiatės surakinti, nutylate ir negalite pasakyti nė žodžio.
Jūsų protas žino, kad norite jaustis ir elgtis kitaip, tačiau jūsų kūnas jaučiasi per sunkus, pernelyg sustingęs, reaguojantis pagal senus įpročius, tad jums ir toliau nepavyksta pasiekti sveikesnio elgesio būdo.
4. Nepaliaujamai ieškote citatų socialiniuose tinkluose.
Staiga suvokiate, kad jau valandų valandas naršote socialiniuose tinkluose. Nė nepastebėjote, kad paskutines dvi valandas praleidote skaitinėdamas citatas ir klaidžiodamas komentarų skiltyse.
Informacijos, suteikiančios vilties, kad pasikeisite, įsisavinimas teikia malonumą, tačiau vos grįžę į savo kūną suprantate, kad pečiuose laikote didžiulę įtampą ir iš tikrųjų jaučiatės fiziškai blogiau.
Jei nuolat ieškote palengvėjimo teigiamose ir įkvepiančiose citatose, tačiau jūsų kūnas išlieka sustingęs ir įstrigęs, tikėtina, kad citatos neatlieka tikrosios funkcijos įkvėpti jus imtis veiksmų.
5. Jūs išsiliejate bet kam, kas sutinka jus išklausyti.
Jūs vėl ir vėl pasakojate tas pačias istorijas apie savo praeitį ir liejate tas pačias problemas kiekvienam, kuris klauso. Jūs žinote, jog slapta tikitės, kad kažkas suteiks jums reikalingą atsakymą ir aiškumą.
Net gavus norimus atsakymus, palengvėjimas yra toks trumpalaikis, kad vėl ieškote kito žmogaus, kuris galėtų suteikti jums ramybės dozę.
Visiškai sveika ir normalu yra išsilieti draugams, tačiau svarbu pastebėti, kai tai tampa nevaldoma nevilties išraiška.
6. Jums reguliariai kyla įspūdingų suvokimų.
Jums sėkmingai pavyko surinkti informaciją, kurios reikia aiškumui pasiekti, ir atrodo, kad pagaliau vyksta taip lauktas proveržis.
Bet kai kalba pasisuka apie įprastą santykių, karjeros ar kitų sričių modelį, kurį norite pakeisti, jokio pokyčio apčiuopti nepavyksta.
Pavyzdžiui, jūs suprantate, kad negalite pasikalbėti su savo viršininku, nes tėvas jus užčiaupdavo kiekvieną kartą, kai ko nors paprašydavote. Tai privertė jus jaustis taip, tarsi jūsų būtų per daug, tad išmokote, kad saugiau yra tylėti.
Turėdami šį naują supratimą, nusprendžiate, kad kitą kartą drąsiai kalbėsite su viršininku, tačiau tą akimirką jūsų kūnas sustingsta ir modelis, raginantis slėptis, kartojasi.
Tiesa, kad mums reikia laiko naujiems atradimams apdoroti, kad juos įgyvendintume, tačiau tai ne tas pats kas pastovi gyvenimą permainančių įžvalgų paieška, neturint įrankių atlikti realaus pokyčio.
7. Tyrinėjimas apie traumas tapo manija.
Daug kartų buvote įkritęs į „triušio urvą“. Praleidote daugybę naktų, prilipę prie savo nešiojamojo kompiuterio ir sofos. Jūsų naršyklėje vienu metu atidaryti daugiau nei 25 skirtukai.
Jūs žinote viską apie polivagalinę teoriją, prieraišumo traumas ir subtiliausius niuansus apie tai, kaip smegenys ir nervų sistema reaguoja į trigerius. Bet net ir visa tai suprantant intelektualiniu lygmeniu, jūsų kūnas ir nervų sistema vis tiek reaguoja į senus trigerius, tarsi praeities trauma vis dar tęstųsi ir šiandien.
8. Galvoje sukate tuos pačius scenarijus.
Jūsų galvoje sukasi užstrigęs įrašas, grojantis tuos pačius scenarijus, kas nutiko ne taip ir ką galėjote pasakyti kitaip. Galbūt apie santykių nutraukimą, o galbūt apie nesutarimus su šeimos nariu.
Nesvarbu, kiek kartų permąstote įvykį ir kiek įžvalgų ateina apie tai, kaip galėjote sureaguoti tinkamiau, vis tiek pykstate ant savęs dėl to, kaip realios situacijos metu sureagavote.
Šis žinojimas nesuteikia palengvėjimo – jis tik priverčia jus jaustis blogiau ir apgailestauti dėl to, kas (ne)įvyko.
9. Jūsų dienoraščio įrašai kiekvieną dieną yra beveik identiški.
Jūs rašote apie tas pačias problemas ir baigiate ta pačia rezoliucija kiekvieną kartą, kai užrašote savo mintis. Kiekvieno įrašo pabaigoje jūs esate pilni motyvacijos ir vilties jausmo, nes pagaliau supratote, ką turite daryti kitaip.
Nepaisant aplankiusio įkvėpimo ir įgyto sąmoningumo, jūs vėl ir vėl grįžtate prie savo dienoraščio su tomis pačiomis problemomis ir beveik arba visiškai nepakeitę savo fizinės tikrovės.
10. Jūs žinote visus „New Age“ judėjimo žargonus.
Galite identifikuoti savo tikslų prieraišumo stilių, meilės kalbą ir visa kita, kas simptomų sąrašą sutalpina į tvarkingą metaforinę dėžutę.
Jūs netgi žinote, kaip visa tai siejasi su jūsų vaikystės trauma. Bet vis tiek ieškote daugiau informacijos ir siekiate sužinoti naujų terminų, kurie jums sakytų tą patį, tiesiog būtų supakuoti į kitą blizgančią dėžutę.
Nesvarbu, kiek naujų apibrėžimų randate, juos siejate su tais pačiais prisiminimais apie neišspręstas traumas, prieraišumo problemas ir žemą savivertę.
Net ir priskyrus kitokį terminą šioms esminėms problemoms, jos niekur neišnyko.
***
Jei tapatinatės su bet kuriuo iš šių požymių, galbūt jus taip pat kankina toksiška savimonė. Užuot dar kartą įstrigę naujai atrastame žinojime, pakalbėkime apie tai, kaip galite pakeisti šį subtiliai žalingą įprotį.
Štai keletas į kūną ir judesį orientuotų metodų, kuriuos galite naudoti sveikos savimonės praktikai:
1. Būkite ryšyje su savo kūnu, kai jus pasiekia nauja informacija.
Atkreipkite dėmesį į bet kokius pojūčius, atsirandančius jūsų kūne, kai sužinote kažką naujo. Ar jaučiate per kūną kylančią įkaitusią energiją? Ar jūsų pečiai tampa įsitempę?
Gal net pastebite, kad paskutines penkias minutes savo kūne nepajutote absoliučiai nieko – viskas tvarkoje. Kai tik tai pastebite, sugrąžinkite dėmesį į savo kūną ir pažiūrėkite, kas dar iškyla.
Kuo daugiau dėmesio nukreipiate atgal į savo kūną, tuo didesnė tikimybė, kad sugriausite savo senus modelius, kurie jus vėl ir vėl grąžina prie nuolatinio žalingo pergalvojimo. Treniruodami savo smegenis palaikyti ryšį su savo kūnu per skirtingus minties modelius, jūs įgyjate daugiau galių pasiekti savo kūną situacijose, kuriose anksčiau netekdavote kontrolės.
2. Naudokite intuityvų judesį, kad apdorotumėte naujus suvokimus.
Jei vizuali citata verčia jus jaustis viltingai, kaip galite tai įtraukti į šokį?
Galite įsijungti įkvepiantį grojaraštį ir judėti su intencija prasiveržti pro nerimastingas mintis. Tai leis jūsų kūnui įsitraukti į aktyvų veiksmą, užuot išlikus sąstingyje ir toliau naršant socialiniuose tinkluose.
Kita vertus, jei pastebite, kad jūsų kūnas susitraukia, kai leidžiatės informacijos paieškos „triušio urvan“ – sustabdykite save būtent tada. Įsijunkite švelnios muzikos, kad atpalaiduotumėte kūną ir atleistumėte įtampą. Jūs taip pat galite išsikratyti strikinėdami ir giliai iškvėpti, norėdami atsikratyti streso.
Nėra teisingo ar neteisingo būdo sekti savo intuiciją per judesį. Tiesiog įsiklausykite į kūną ir leiskite sau pajausti, kaip jūsų kūnas nori reaguoti.
3. Pasirinkite vieną judesį ar kūno poziciją, kurioje galėtumėte išlikti saugūs ir būti savo kūne.
Koks yra vienas judesys ar kūno pozicija, leidžianti jaustis saugiai savo kūne? Gal tai švelnus svyravimas ar tiesiog rankų laikymas ant širdies.
Tebūna šis judesys jūsų saugumo simbolis – panašus į maloniai gaubiančią antklodę ar pliušinį žaislą, kurį vaikas nešiojasi, norėdamas jaustis saugus, kad ir kur eitų.
Tam, kad atliktumėte šį pratimą, pasirinkite vieną judesį ar kūno poziciją, kuri padėtų jums išlikti savo kūne skaitant straipsnį ar klausantis tinklalaidės.
Tuomet atkartokite tą patį judėjimą ar poziciją konkrečioje situacijoje, kurią norite pakeisti. Tai primins jūsų kūnui ir protui, kad esate saugus ir padės jums likti esamajame momente, taip siekiant norimo elgesio, o ne atsijungiant ar atsiribojant.
Pavyzdžiui, skaitydami straipsnį apie kalbėjimąsi su viršininku, gali kilti noras subtiliai suspausti rankas į kumštį. Tada, kai ateis laikas kalbėtis su viršininku dėl paaukštinimo, galite atlikti tą patį judesį, kad išliktumėte stiprūs savo kūne ir taip neišsigąstumėte.
***
Toksiška savimonė gali mus pasiekti net tada, kai turime geriausius ketinimus išgyti nuo praeities traumų ir sumažinti stresą savo gyvenime.
Užstrigimas kognityviniuose mokymosi, skaitymo ir kituose intelektualios informacijos rinkimo metoduose gali būti klastingas gynybos mechanizmas, atitolinantis mus nuo ryšio su kūnu, būtino norint išgyti ir augti.
Jei norite, kad jūsų savimonė kurtų pokyčius jūsų gyvenime, labai svarbu identifikuoti, ar neįkritote į informacijos rinkimo liūną, kuris surakina jūsų kūną ir trukdo imtis veiksmų.
Integruodami savimonę su savo kūno elgesiu, galite atsikratyti manijos ieškoti naujos informacijos ir patirti neapsakomą laisvės jausmą, taip pagaliau palikdami praeitį užnugary.
Jūs turite žinojimą, kurio jums reikia – dabar atėjo laikas įkūnyti naujus modelius ir patirti ilgalaikį pokytį, kurio jūs nusipelnėte.
Tekstą vertė Ugnė Sasnauskaitė