Šokio-judesio terapeuto manifestas

Paulina Kleizaitė

TINKLARAŠTIS

9/15/20211 min read

kaip čia taip

kad nepaliaujamai kintantis aš

susitinka su nepaliaujamai kintamu tuo, kitu?

kaip aš turėčiau kalbėti, kaip būti

kad kitas sutiktų mane, o aš jį

ir mudu, kartu, patirti

sutapimo (congruence) išpildymą galėtume

šiuose: laike ir erdvėje

kur esam?

 

niekaip kitaip

tik aš, sutapus su

savu patyrimu: kūne, prote ir širdy

galiu sutikti kitą.

aš tvirtai tariu –

atvira sau netikėtume esu

ir todėl galiu – žvelgiu į tave

besąlyginiu, pilnu žvilgsniu

iš palankumo, pagarbos (unconditional positive regard) –

atjauta lydi mane.

atspindžiu tave – Dievo spindulius renku

mintimis, žvilgsniu, balsu, lietimu –

tu esi vertingas

kad ir koksai (n)esi.

 

aš vis ir vis, ir vis

gręžiuos link tavęs

atspindžiu, atkartoju, veikiu

kartu, lygiai taip, su tavimi

mano kūnas ataidi tavo patyrimą (kinesthetic empathy)

atsisėdu, atsistoju, palinkstu, linguoju –

mano kūnas ataidi tavo patyrimą

jis: pamatytas, puoselėjamas, mylimas

saugumo rūkas nutupia apie mus

toks ir tu tampi

vis labiau

 

tavo esatys iškyla –

o aš kviečiu tave į pokalbį:

nebylų, bylų, artimą, tolimą

pripažįstu tavo dalis

ir apgaubiu jas savo rankom (holding environment/space)

tvirtai laikau –

esi čia, esi saugus

gali sau leisti

gali drįsti

mes, kartu, pasitinkam tavo kismą

nežinia ir baimė netenka tiek jėgos –

mūs sąjunga yra galingesnė

(nes aš, pati, žygiuoju atjautos sau keliu)

 

atsidavimas, savarankiškumas, geradarybė,

nepiktybiškumas, teisingumas, savigarba

mus telydi