Šokio-judesio terapeuto manifestas
Paulina Kleizaitė
TINKLARAŠTIS
kaip čia taip
kad nepaliaujamai kintantis aš
susitinka su nepaliaujamai kintamu tuo, kitu?
kaip aš turėčiau kalbėti, kaip būti
kad kitas sutiktų mane, o aš jį
ir mudu, kartu, patirti
sutapimo (congruence) išpildymą galėtume
šiuose: laike ir erdvėje
kur esam?
niekaip kitaip
tik aš, sutapus su
savu patyrimu: kūne, prote ir širdy
galiu sutikti kitą.
aš tvirtai tariu –
atvira sau netikėtume esu
ir todėl galiu – žvelgiu į tave
besąlyginiu, pilnu žvilgsniu
iš palankumo, pagarbos (unconditional positive regard) –
atjauta lydi mane.
atspindžiu tave – Dievo spindulius renku
mintimis, žvilgsniu, balsu, lietimu –
tu esi vertingas
kad ir koksai (n)esi.
aš vis ir vis, ir vis
gręžiuos link tavęs
atspindžiu, atkartoju, veikiu
kartu, lygiai taip, su tavimi
mano kūnas ataidi tavo patyrimą (kinesthetic empathy)
atsisėdu, atsistoju, palinkstu, linguoju –
mano kūnas ataidi tavo patyrimą
jis: pamatytas, puoselėjamas, mylimas
saugumo rūkas nutupia apie mus
toks ir tu tampi
vis labiau
tavo esatys iškyla –
o aš kviečiu tave į pokalbį:
nebylų, bylų, artimą, tolimą
pripažįstu tavo dalis
ir apgaubiu jas savo rankom (holding environment/space)
tvirtai laikau –
esi čia, esi saugus
gali sau leisti
gali drįsti
mes, kartu, pasitinkam tavo kismą
nežinia ir baimė netenka tiek jėgos –
mūs sąjunga yra galingesnė
(nes aš, pati, žygiuoju atjautos sau keliu)
atsidavimas, savarankiškumas, geradarybė,
nepiktybiškumas, teisingumas, savigarba
mus telydi