S. Zvicevičienė tarptautinės žmonių su negalia dienos proga: "Jie turi teisę būti visuomenės dalimi!"

Dr. Solveiga Zvicevičienė

TINKLARAŠTIS

12/3/20212 min read

Gruodžio 3 d. minime tarptautinę žmonių su negalia dieną. Daugybė LŠJTA narių darbuojasi su negalią turinčiais žmonėmis, tad norėtume paminėti šią dieną ir pasidalinti LŠJTA ilgametės narės, šokio-judesio terapeutės Solveigos Zvicevičienės mintimis ir keliomis nuotraukomis iš terapinio proceso.

Negalia visais žmonijos vystymosi etapais buvo apipinta mitais bei suvokiama kaip kažkas išskirtino, nukrypimas nuo normos ar nuo to, kas visuotinai priimtina. Tai viena iš socialinės ir psichologinės atskirties priežasčių, kuri, deja, yra „gyva“ ir šiandien. Visgi negalia – tai tik bet koks žmogui įprastos veiklos ar galimybių apribojimas dėl funkcijos ar kitų sutrikimų, o žmonės, turintys negalių ir/ar sutrikimų, yra mūsų visuomenės dalis ir jie turi teisę būti ja! Norisi tikėti, jog mes vis labiau atsiribojame nuo Antikos laikų vyravusių nuostatų – palikti, atskirti, išstumi – ir segregacija mums nebėra vertybė. Socializacija – tai vienas iš kelių, siekiant suvienodinti visų mūsų galimybes, o menas – puiki galimybė tam vykti.

Dirbdama su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, pastebiu, kad meninis ugdymas bei menų terapija ne tik padeda šiems vaikams socializuotis, vystyti bendruosius gebėjimus, atliepti jų specialiuosius poreikius, bet ir siekti atsipalaidavimo, pasitikėjimo, savirealizacijos, baimių mažinimo ir t.t., o tai jau terapiniai tikslai.

Menas menų terapijos srityje yra tarpininkas, padedantis kurti ryšį tarp vaiko ir specialisto. Tai yra komunikacijos bei socializacijos priemonė. Ši nuostata reikšminga projektuojant vaikų, turinčių bendravimo ar kitų sutrikimų, ugdymo ir socialinės integracijos idėjas, kai muzikos, dailės, choreografijos ir kitų menų dėka padedama ne tik užsimiršti bei išreikšti save, tobulinti savivertės, bendravimo ir kitas funkcijas, bet ir siekiama, jog įgyti bendrieji ir specialūs meniniai gebėjimai padėtų jiems tapti mažiau priklausomiems, geriau jaustis ir adaptuotis socialinėje aplinkoje, veikti ir bendradarbiauti, pasitelkiant jų raišką atspindinčią meninę veikseną.

Siekiant stiprinti sveikatą, užkirsti kelią atskirčiai dėl negalios, aktualu plėtoti ir tobulinti sveikatos priežiūros ir ugdymo programas, įtraukiant ir šokio-judesio terapiją.