Kai žodžių nereikia: Atgajos mokykloje šokis tampa bendrystės kalba

Vilnius, 2025 m. pavasaris – Atgajos specialiojoje mokykloje vykstantis projektas „Šokis, kuris įtraukia“ atskleidė, kaip per judesį galima ne tik pažinti save, bet ir kurti įtraukią, bendrystę puoselėjančią bendruomenę. Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijos įgyvendintos kultūrinės edukacijos – tai daugiau nei meninis užsiėmimas. Tai – socialinė intervencija, kuri apima vieną aktualiausių švietimo temų šiandien – įtraukųjį ugdymą.

Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, o veiklos yra ne tik tęstinės, bet ir sistemiškai plėtojamos – rudenį edukacijos sugrįš.

Skirtingi kūnai – viena grupė

Šokio-judesio terapijos edukacijas kartu su Gabriele Raudyte-Dombrauske vedusi terapeutė Jelena Dmitrijeva sako, kad pirmas susitikimas su mokiniais buvo lydimas ne tik smalsumo, bet ir jaudulio – vienoje erdvėje susitiko tiek negalią turintys, tiek jos neturintys vaikai, o grupės sudėtis – įvairaus amžiaus, skirtingų poreikių.

„Pagrindinis klausimas – ar pavyks visus suburti. Tačiau netrukus supratau – skirtumai gali tapti stiprybe. Kai visi panyra į žaidimą, judesį, vaidmenį – skirtumai ištirpsta. Atsiranda bendras pasaulis“, – pasakoja Jelena.

Erdvė judėti, būti matomiems ir priimtiems

Projektas remiasi kultūrinio ugdymo principais, kurie šiuo metu ypač svarbūs, Lietuvai pereinant prie visuotinio įtraukiojo ugdymo modelio. Pasak organizatorių, tokios edukacijos padeda įveikti izoliaciją, atveria kelią emociniam raštingumui, ugdo empatiją – ne tik vaikams su negalia, bet ir jų bendraamžiams iš bendrojo ugdymo įstaigų.

Judesio sesijos Atgajos mokykloje – ne struktūruotas šokio mokymas. Tai – procesas, kuriame svarbiausia yra saugumas, priėmimas ir laisvė būti savimi. Vaikai judėjo kaip gyvūnai, žaidė „jūra-žemė“, improvizavo pagal muziką ar kartu kūrė bendrus šokius.

„Bendras ritmas ir judesys kuria priklausymo jausmą – kai vaikai (ar suaugusieji) juda kartu, jų kūnai sinchronizuojasi, o tai kuria gilesnį empatijos, saugumo ir bendrystės jausmą. Nereikia kalbos, kad būtum priimtas – tai ypač svarbu mišriose grupėse, kur dalyviai gali turėti kalbos, raidos ar emocinių sunkumų. Šokis leidžia pasirodyti „kitokiam“ kaip lygiaverčiam – kūnas kalba apie emocijas, nuotaikas, santykius, o ne apie normas ar trūkumus. Šokis gali tapti saugiu būdu reikšti save, kai kiti kanalai (kalba, piešimas) yra riboti. Jautriai vedamas judesio dialogas suteikia vaikui erdvės būti matomam ir priimtam tokiu, koks jis yra“, – sako Jelena.

Terapija, paliečianti ir pačius vedančiuosius

Pasak terapeutės, užsiėmimai buvo svarbūs ne tik vaikams. Emocinis poveikis dažnai paliesdavo ir pačią edukatorę: „Aš sesijose visuomet dalyvavau atvira širdim. Esu trijų vaikų mama, tad tikrai būdavo akimirkų, kai jutau stiprią atjautą ar net vidines ašaras stebėdama vaikus ar galvodama apie jų tėvelius, žavėjausi padedančio personalo nelengvu darbu ir atsidavimu savo tarnystei.“

Jelena dalinasi: „Vaikai nenoriai išeidavo, visada pabrėždavo, kas būtent patiko. Juokas, džiaugsmas, judesis, apkabinimai, kontaktas, šokiai, sekančio susitikimo laukimas, mano pačios energijos lygio pakilimas sesijos metų ir po jų – visa tai buvo didžiausias įkvėpimas man.“

Tęstinumas – būtina sąlyga pokyčiui

Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija pabrėžia – vienkartinių veiklų nepakanka. Todėl projektas tęsiamas jau antrus metus, o rudenį planuojamos naujos sesijos, dar labiau pritaikytos konkretiems dalyvių poreikiams.

Partnerystės plėtra, bendradarbiavimas su įvairiomis Vilniaus miesto mokyklomis ir kokybiškas, profesionalus edukatorių parengimas užtikrina šių veiklų ilgalaikiškumą. Kultūrinio ugdymo integracija į švietimą gerina ne tik akademinius, bet ir socialinius, emocinius vaikų gebėjimus, ugdo kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.

📍 Projektą organizuoja: Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija
💡 Finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė
🏫 Partneriai: Atgajos specialioji mokykla