Judesys ir buvimas grupėje – psichikos sveikatos sunkumų priešnuodis

TINKLARAŠTIS

12/10/20252 min read

Šį rudenį vilniečiai turėjo neeilinę galimybę patirti šokio-judesio terapiją ir jos teikiamą naudą psichikos sveikatos stiprinimui. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos dėka net 40 įvairius psichikos sveikatos sunkumus patiriančių asmenų dalyvavo terapiniuose cikluose, kuriuos vedė Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijos narės, diplomuotos šokio-judesio terapeutės. Kiekvienas terapinis ciklas buvo orientuotas į skirtingus iššūkius: nerimo, depresijos, organinius ir valgymo sunkumus ar sutrikimus. Grupėse buvo tikslingai parinktos intervencijos, adresuojančios su šiais sunkumais susijusias temas.

Vystydama šią idėją, projekto kūrimo komanda rėmėsi prielaida, kad nemokamos, lengvai prieinamos (nereikalaujančios gydytojo siuntimo, patvirtintos diagnozės), tačiau į specifinius, klientų subjektyviai suvokiamų simptomų keliamus sunkumus orientuotos šokio-judesio terapijos grupės gali reikšmingai prisidėti prie psichikos sveikatos paslaugas gaunančių asmenų skaičiaus. Susidomėjimas buvo itin didelis, tad ši hipotezė pasitvirtino. Savo patrauklia kūrybine forma išsiskirianti šokio-judesio terapija padeda mažinti su stigma susijusius pagalbos kreipimosi barjerus.

Kaip teigiama Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizėje, veiklos, susijusios su kūrybiškumu, yra labai veiksmingos streso įveikai. Žmonėms įsitraukimas į tokias veiklas leidžia išreikšti ir sustiprinti save, įgyjant reikalingų įgūdžių terapinių grupių metu. Siekiant, kad Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijos vedamų šokio-judesio terapijos sesijų poveikis būtų išmatuotas, visų grupių dalyviai pildė specifiniams simptomams (depresijos, nerimo, valgymo sutrikimų, organinių sutrikimų) skirtus testus, PSO sukurtas geros savijautos vertinimo anketas, kai kurie dalyvavo pusiau struktūruotuose interviu, kurių pagrindu projekto komanda vertino savijautos bei specifinių simptomų pokytį.

Paaiškėjo, kad grupėje „Nerimo šokis“ dalyvavusiųjų bendras nerimo vidurkis sumažėjo nuo 11 iki 8,2 balo. Grupėje „Daugiau gyvenimo spalvų“ dalyvių bendras depresijos testo balų vidurkis sumažėjo nuo 13,5 iki 7,5. Grupės „Mokausi pamilti save“ dalyvių valgymo sutrikimų testo vidurkis nukrito nuo 17,2 iki 9,8 balo. Bendrai iš visų grupių tik 2 dalyvės patyrė nežymų simptomų pablogėjimą. Visiems kitiems dalyvavimas šokio-judesio terapijoje padėjo tvarkytis su turimais sunkumais.

Grupės dalyviai dalinosi, kad šiuos susitikimus lydėjo bendrystės, saugumo jausmai, leidžiantys su sunkumais būti ne vieniems. Tą buvo galima patirti tiek judesio praktikose, tiek refleksijų rate. Pasidalinimuose išryškėjo, kad tokios grupės vieniems tapo tęstiniu palaikymu baigus gydymą stacionare, kitiems tai suveikė kaip prevencinė palaikomoji priemonė. Grupių pabaigoje dalyviai pasakojo, kad šokio-judesio terapija buvo veiksminga dėl juntamo poveikio kasdienoje, t.y. geresnių santykių su aplinkiniais, mažiau įtampos, streso, kontrolės. Taip pat dalyviams reikšmingos pasirodė sesijų metu kilusios įžvalgos, kurios padėjo geriau pažinti save, padaryti išvadas apie santykį su aplinkiniais.