Išlikti gyvybingume: šokio patirtys „Senjorų avilyje“

Šį rudenį tęsėme pavasarį pradėtą projektą „Išlikti gyvybingume: šokio ir judesio edukacijos senjorams“ „Senjorų avilyje“. Čia vyko Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijos organizuoti šokio ir judesio užsiėmimai, kvietę vyresnio amžiaus žmones atrasti judesį kaip saviraiškos, bendravimo ir emocinės gerovės stiprinimo būdą. Užsiėmimai tapo erdve, kurioje svarbiausia buvo ne šokio žingsneliai ar gebėjimas judėti pagal muziką, o galimybė geriau pajusti save, užmegzti ryšį su kitais ir patirti bendrystę.

Nuo nedrąsių judesių iki smalsumo ir džiaugsmo

Pasak užsiėmimus vedusios šokio-judesio terapeutės Giedrės Gaučaitės, pirmasis susitikimas buvo skirtas susipažinti su dalyvėmis ir pristatyti joms šokio-judesio terapiją. Nors iš pradžių laisvai judėti buvo kiek nedrąsu, ilgainiui atsirado vis daugiau smalsumo ir žaismingumo.

Šokio-judesio terapijoje nėra teisingų ar neteisingų judesių. Kiekvienas žmogus kviečiamas judėti pagal savo galimybes, poreikius ir savijautą. Todėl užsiėmimuose buvo svarbu suteikti dalyvėms laisvę pasirinkti – judėti stovint ar sėdint, aktyviau įsitraukti ar išbandyti mažesnius, vos pastebimus judesius.

Už judesio – poreikis būti išgirstai, pamatytai ir patirti artumą

Užsiėmimų metu atsiskleidė, kad judesys gali padėti atliepti ne tik fizinius, bet ir emocinius bei socialinius vyresnio amžiaus žmonių poreikius.

Vienas jų – artumo ir prisilietimo poreikis. Jį atliepti padėjo švelnios darbo su kūnu praktikos porose ir apsikabinimų pratimai. Ne mažiau svarbus buvo poreikis būti išgirstai – tam buvo skiriamas laikas pokalbiams porose ir bendroms refleksijoms grupėje.

Poreikį būti pamatytai padėjo atliepti veidrodinio atspindėjimo pratimai, kai vienas žmogus judesiu atkartoja kitą. Toks paprastas, bet prasmingas patyrimas leidžia pajusti kito žmogaus dėmesį ir savo buvimo svarbą.

Dalyvėms taip pat buvo reikšmingas aiškus, struktūruotas ir ritmiškas judėjimas. Kartu kuriami judesiai ir bendri šokiai suteikė galimybę patirti grupės ritmą, o kiekvieno susitikimo pradžioje ir pabaigoje pasikartojantys pasisveikinimo bei atsisveikinimo judesiu ritualai stiprino bendrumo ir priklausymo grupei jausmą.

Bendrystė, kurios vyresniame amžiuje ypač reikia

Vyresniame amžiuje socialiniai ryšiai gali siaurėti, o vienišumas ir atskirtis tapti vis aktualesniais iššūkiais. Šokio-judesio terapija siūlo vieną iš būdų stiprinti tarpusavio ryšį, mažinti įtampą, gerinti nuotaiką ir palaikyti fizinį aktyvumą.

„Vyresniame amžiuje lengva užsidaryti, o žmogui būtinas bendravimas. Tiems, kuriems artima tokia prieiga per judesį, tai puiki proga žaismingai ir mažiau įpareigojančiai pabūti ryšyje su kitais“, – sako užsiėmimų vedėja Giedrė.

Šokio-judesio terapijos išskirtinumas tas, kad bendravimas čia vyksta ne tik žodžiais. Kartais užtenka žvilgsnio, bendro ritmo, atkartoto judesio ar švelnaus prisilietimo, kad žmogus pasijustų pastebėtas ir priimtas. Tokie patyrimai ypač prasmingi tiems, kuriems ne visada lengva savo jausmus ar poreikius išreikšti žodžiais.

Kaip į judesio užsiėmimus pakviesti daugiau vyrų?

Šio rudens užsiėmimuose dalyvavo senjorės, tačiau šokio-judesio terapija gali būti ne mažiau vertinga ir vyresnio amžiaus vyrams. Pasak Giedrės, verta ieškoti būdų, kaip juos padrąsinti išbandyti šią patirtį.

Viena iš galimybių – kurti atskiras vyrų grupes arba į užsiėmimų vedimą įtraukti šokio-judesio terapeutus vyrus. Tai galėtų padėti mažinti išankstines nuostatas apie šokį ir paskatinti atrasti judesį kaip kiekvienam prieinamą saviraiškos bei bendravimo būdą.

„Senjorų avilyje“ vykę užsiėmimai priminė, kad judėjimas gali būti kur kas daugiau nei fizinis aktyvumas. Tai galimybė susitikti su savimi ir kitais, patirti džiaugsmą, artumą ir bendrystę. O tam nereikia nei šokio patirties, nei ypatingo fizinio pasirengimo – pakanka smalsumo ir noro išbandyti.